Vokiečių aviganiai yra viena populiariausių šunų veislių. Šios veislės šunys yra drąsūs ir sumanūs, puikiai dresuojami. Žinoma, nereikėtų tikėtis, kad nedresuotas vokiečių aviganis sumanumu prilygs komisarui Reksui – tam reikės įdėti tikrai nemažai darbo. Vokiečių aviganiai yra laikomi universaliais šunimis: kažkada jie buvo naudojami ganyti gyvulius, tačiau dabar šių šunų pritaikymas yra kur kas platesnis. Vokiečių aviganiai dažnai talkininkauja policininkams ir muitininkams, ieško įvairių narkotinių ir sprogstamųjų medžiagų, pamestų daiktų bei įkalčių. Kai kuriose šalyse vokiečių aviganiai ieško žmonių sniegynuose ar griuvėsiuose.

Veislės istorija

Vokiečių aviganių veislei daugiau nei šimtas metų. Vokiečių karininkas Maksas fon Štefanicas pastebėjo, kad šalyje yra daugybė šunų, kurie pasižymi klusnumu ir greita reakcija, tačiau jų išvaizda yra kiek skirtinga. Kiek vėliau Maksas fon Štefanicas apsilankė parodoje, kurioje išvydo gelsvai pilką šunį, stovintį šalia šeimininko. Karininkui buvo paaiškinta, kad šis šuo, vardu Hektoras fon Linkrshainas, pasižymi išskirtiniais gabumais ir ištikimybe. Šuns savininkas sutiko parduoti Hektorą karininkui, kuris parsivežė šunį į savo veislyną. Hektoras buvo pervadintas Horandu fon Grafratu ir buvo naudojamas veisimui. Būtent šį šunį galime laikyti dabartinių vokiečių aviganių proproprotėviu. Ilgai netruko, kol naujoji šunų veislė užkariavo Vokietijos gyventojų širdis ir išgarsėjo kitose šalyse. Pirmoji vokiečių aviganių paroda buvo surengta 1899 metais. XX amžiaus pirmoje pusėje vokiečių aviganiai dirbo kariuomenėse ir policijoje, ir tai juos apsaugojo nuo išnykimo sunkiais karo metais.

Vokiečių aviganis: išvaizda

Vokiečių aviganis yra gana didelis šuo. Patinų aukštis ties ketera siekia 65 cm, patelių – 55 cm. Suaugę patinai gali sverti iki 43 kg, patelės kiek smulkesnės. Šios veislės šunys yra tvirti ir raumeningi, jų odą dengia trumpas, tačiau labai tankus kailis. Viršutinis kailio sluoksnis gana šiurkštus ir standus, pavilnė – minkšta ir tanki. Vokiečių aviganių ausys yra stačios, kaklas – tvirtas ir raumeningas, be odos klosčių. Uodega ilga, dažnai siekianti šuns kelius. Dantys tvirti, žandikaulis – labai stiprus. Vokiečių aviganiai gali būti juodi, pelenų spalvos su geltonomis arba šviesiai rudomis dėmėmis. Paprastai juoda yra pagrindinė kailio spalva. Nors pasitaiko ir baltų vokiečių aviganių, tačiau jie negali dalyvauti parodose ir būti veisiami.