Greihaundas (Greyhound)

Greihaundas – aptakių kūno linijų šuo, žavintis elegancija ir vikrumu. Tai yra gana savarankiški šunys, nereikalaujantys nuolatinio šeimininko dėmesio, tačiau pasižymintys prieraišumu ir ištikimybe. Kai kuriose pasaulio šalyse (pavyzdžiui, Anglijoje ir Ispanijoje) greihaundai vis dar naudojami šunų lenktynėms, tačiau vis daugiau šalių šios „pramogos“ atsisako dėl pernelyg žiauraus elgesio su šunimis – lenktynėms netinkamais šunimis paprasčiausiai atsikratoma. Greihaundai yra puikūs šeimos augintiniai, kurie tinka aktyvų laisvalaikį mėgstantiems žmonėms.

Greihaundas: veislės istorija

Greihaundai laikomi viena seniausių šunų veislių. Spėjama, kad šiai šunų veislei gali būti daugiau nei 5000 metų – pirmieji įrodymai apie greihaundų egzistavimą senovėje buvo rasti egiptiečių kapavietėse, kurios buvo įrengtos 2900 m. pr. Kr. Senovėje greihaundai buvo laikomi aristokratiškais šunimis, kuriuos augino tik kilmingieji. Gerokai vėlesniais laikais greihaundai ėmė talkininkauti ir medžioklės metu, šios veislės šunys padėdavo persekioti įvairius žvėris. Dar vėliau greihaundai pradėti naudoti šunų lenktynėse, kurios kai kuriose pasaulio šalyse vyksta iki šių dienų. Į Ameriką greihaundus atgabeno ispanų keliautojai maždaug 1500 metais. Įdomu tai kad nuo 1994 metų JAV vykdomas projektas „Seconf chance at life“, kuriuo siekiama išsaugoti greihaundus ir reabilituoti nuteistuosius. Šunų lenktynėse dalyvaujantys šunys ne visada pasiekia tokių rezultatų, kokių tikisi šių šunų savininkai, todėl šunimis paprasčiausiai atsikratoma. Šiuo projektu norima suteikti antrą progą ne tik greihaundams, bet ir kaliniams: specialiose patalpose kaliniai mokomi, kaip elgtis su šunimis ir juos globoti, vėliau tampa šių šunų globėjais, kol neatsiranda potencialus greihaundo savininkas. Tokiu būdu JAV jau pavyko išgelbėti tūkstančius greihaundų. 

Greihaundas: išvaizda

Greihaundas – aukštas ir grakštus šuo. Patinų ūgis ties ketera siekia 71-76 cm, patelių – nuo 68 iki 71 cm. Patinų svoris – nuo 29 iki 36 kg, patelių – 27-31 kg. Greihaundo krūtinė gili, pečiai raumeningi, nugara plati, juosmuo išgaubtas. Šios veislės šunų kaklas ilgas ir raumeningas, šiek tiek lenktas, link nugaros platėjantis. Greihaundo galva ilga ir siaura, plačiausia galvos vieta – tarp ausų. Ausys nedidelės, prigludusios, nukreiptos į nugaros pusę. Kai šuo būdrauja arba džiaugiasi, ausys laikomos pusiau pakeltos. Greihaundo akys nedidelės, tamsios. Žvilgsnis atrodo skvarbus ir išmintingas. Priekinės letenos turi būti tobulai tiesios, galinės – ilgos ir raumeningos. Letenų forma primena kiškių letenas, pirštai ilgi, suglausti. Uodega ilga, į galą siaurėjanti, laikoma šiek tiek užriesta. Kailis trumpas ir švelnus, leistinos visos kailio spalvos.

Greihaundas: charakteris

Greihaundui yra būdingas savarankiškumas – jei bus pažadintas šios veislės šunų medžioklės instinktas, greihaundas gali pasileisti bėgti, o tai jis daro tikrai labai greitai. Vis dėlto, nors įprasta manyti priešingai, greihaundai gali būti dresuojami ir tapti tikrai paklusniais augintiniais. Kiekvienas greihaundo augintojas turėtų išmokyti šunį pašaukus atbėgti – taip bus galima išvengti pernelyg didelio šuns nutolimo. Pasivaikščiojimų metu greihaundo dėmesį tikrai patrauks paukščiai ar voverės, todėl svarbu, kad šeimininkas mokėtų augintinį sukontroliuoti. Idealaus paklusnumo galbūt ir nereikėtų tikėtis, tačiau dresūros pagrindai tikrai padės „susitarti“ su savo augintiniu. Greihaundui yra reikalingas gana didelis fizinis aktyvumas, todėl šeimininkai turi nusiteikti ilgiems pasivaikščiojimams ar bėgiojimui. Greihaundai yra draugiški šunys, sutariantys su vaikais, nerodantys agresijos šunims. Mažesnius augintinius, tokius kaip katės, triušiai ar jūrų kiaulytės gali laikyti savo grobiu, tačiau tuomet, jei prie šių gyvūnų pratinami nuo mažumės, ir šuniui bus nubrėžtos tam tikros ribos, problemų neturėtų kilti. Nors namuose greihaundai paprastai būna gana ramūs, tačiau jie yra labai smalsūs – šios veislės šunys mėgsta iššniukštinėti visus namų kampelius, o patikusius daiktus susitempti į savo guolį.

Greihaundas: priežiūra

Greihaundai yra gana sveika šunų veislė, pasižyminti tvirtumu ir atsparumu. Greihaundai nėra labai reiklūs augintiniai, tačiau svarbu juos saugoti nuo galimų sužalojimų – jautriausiomis kūno vietomis laikomi kaulai ir raiščiai, taip pat galimi ir odos pažeidimai. Dėl trumpo kailio greihaundai negali būti auginami lauke, šaltuoju metų laiku čia praleidžiamą laiką reikėtų riboti (dauguma greihaundų savininkų žiemos metu augintinius rengia). Paprastai šios veislės šunims pakanka 20-30 minučių trunkančių pasivaikščiojimų, tačiau svarbu tai, kad laikas, leidžiamas lauke, būtų pakankamai aktyvus. Greihaundą paleisti nuo pavadėlio reikėtų tik tada, jei esate garantuoti, kad pašauktas šuo pas jus sugrįš. Jei gyvenate nuosavame name ir planuojate augintinį paleisti į kiemą, pasirūpinkite, kad tvora būtų pakankamai aukšta – jei greihaundas pamatys katę, kiškį ar paukštį, tvorą gali nesunkiai peršokti ir pasileisti vytis potencialų grobį.

Greihaundo kailis nereikalauja labai didelės priežiūros – pakanka pašukuoti kelis kartus per savaitę. Kas mėnesį reikėtų patrumpinti augintinio nagus, kas savaitę apžiūrėti ausis. Maistui greihaundai nėra labai išrankūs, tačiau svarbu užtikrinti visavertę mitybą ir normuoti duodamo maisto kiekį. Svarbu žinoti tai, kad greihaundai blogai toleruoja barbitūratų sukeltą nejautrą, todėl tuomet, jei bus reikalinga veterinarinė intervencija, ieškokite gydytojų, kurie turi patirties gydant greihaundus.