Vakarų Škotijos baltieji terjerai šiuo metu yra labai populiarūs – jie patenka į populiariausių pasaulio šunų veislių dešimtuką. Tai tikrai nestebina – juk šie šunys yra ne tik gražūs ir mieli, bet taip pat pasižymi ir puikiu charakteriu. Kadaise šie šunys buvo naudojami medžioklėje – vakarų Škotijos baltieji terjerai medžiojo kiaunes, žiurkes ir kitus smulkius gyvūnus. Išskirtinis šios veislės šunų bruožas – baltas kailis leido šiuos šunelius pastebėti ir iš didelio atstumo. Šiandien šios veislės šunys jau nebemedžioja, tačiau yra tikrai puikūs žmonių kompanionai, norintys būti kuo arčiau savo šeimos.

Veislės istorija

Šiuolaikinės vakarų Škotijos baltųjų terjerų veislės atsiradimas – E. Donaldo Malkolmo nuopelnas. Ilgą laiką Malkolmas augino raudonai rudus terjerus, tačiau kartą vienas iš jo šunų buvo palaikytas lape ir nušautas. Būtent dėl to jis nusprendė išvesti baltųjų terjerų veislę, kurie būtų pakankamai lengvai pastebimi ir iš gana didelio atstumo. Pirmieji naujos šunų veislės atstovai buvo vadinami Poltalocho terjerais, jų kailis buvo smėlio spalvos, o ausys buvo labai panašios į dabartinių vakarų Škotijos baltųjų terjerų. 1903 metais Malkolmas pareikalavo, kad veislei būtų sugalvotas naujas pavadinimas, todėl veislė įgavo dabartinį pavadinimą. Pirmasis vakarų Škotijos baltųjų terjerų klubas buvo įkurtas 1904 metais, o praėjus trejiems metams veislę pripažino kinologų draugija. Itin didelio populiarumo šios veislės šunys sulaukė dvidešimtojo amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje. Tam didelę įtaką turėjo pasirodžiusi reklama, kurios žvaigždė – ne kas kitas, o vakarų Škotijos baltasis terjeras. Deja, tai turėjo ir neigiamas pasekmes – didelė dalis šių šunų pirkėjų augintinius rinkosi vien tik pagal išvaizdą ir visiškai nesidomėjo šuniukų tėvų sveikata. Be abejo, tuo sėkmingai naudojosi neatsakingi veisėjai, kurie paprasčiausiai siekė pasipelnyti, ir tai neigiamai atsiliepė šios veislės šunų sveikatai.

Vakarų Škotijos baltasis terjeras: išvaizda

Vakarų Škotijos baltasis terjeras yra nedidelis šuo, kurio vidutinis ūgis ties ketera siekia 28 cm. Patinai dažniausiai sveria 7-10 kg, kalytės – nuo 6 iki 8 kg. Šios veislės šunims yra būdingas tvirtas sudėjimas, krūtinės ląsta gili, pečiai tvirti, kojos raumeningos. Galva apžėlusi tankiais plaukais, snukis palengva siaurėjantis nuo akių link nosies. Žandikauliai stiprūs, simetriški, sąkandis žirkliškas. Dantys gana masyvūs, būdingas didelis atstumas tarp ilčių. Akys plačios, vidutinio dydžio, šiek tiek įdubusios, tamsios. Nosies veidrodėlis juodos spalvos. Ausys nedidelės, stačios, galiukai smailėjantys. Uodega morkos formos, paprastai būna 12,5-15 cm ilgio. Vakarų Škotijos baltųjų terjerų kailis yra dviejų sluoksnių: viršutinis sluoksnis yra tankus ir gana šiurkštus, paprastai 5 cm ilgio, pavilnė – tanki ir minkšta. Šios veislės šunys praktiškai nesišeria (arba nesišeria visai), todėl jų kailis yra laikomas hipoalerginiu.

Vakarų Škotijos baltasis terjeras: charakteris

Vakarų Škotijos baltieji terjerai yra puikūs kompanionai, su kuriais niekada netenka nuobodžiauti. Tai yra energingi ir linksmi augintiniai, kurie tiesiog dievina aktyvią veiklą. Šios veislės šunys mielai žaidžia su kamuoliuku bei mokosi įvairių triukų, juos išjudinti tikrai nebus sudėtinga. Jei vakarų Škotijos baltasis terjeras atneš jums žaisliuką, o jūs „nepasirašysite“ žaidimams, augintinis labai nusimins. Šios veislės šunys labai vertina žmonių dėmesį ir negali pakęsti vienatvės. Galite būti maloniai nustebinti, su kokiu džiaugsmu jus gali pasitikti šuo! Vakarų Škotijos baltieji terjerai gali prisitaikyti ir kelionių metu, tad tuo atveju, jei turite galimybę kartu pasiimti augintinį, būtinai ja pasinaudokite. Šios veislės šunys yra labai imlūs dresūrai, tačiau kartais gali būti labai užsispyrę. Vakarų Škotijos baltieji terjerai noriai bendrauja su vaikais, su kuriais sutaria tikrai puikiai! Taip pat šie augintiniai sutaria su katėmis bei kitais šunimis. Tiesa, nekastruoti vestukai gali dominuoti kitų patinų atžvilgiu – net ir gerokai didesnių už save. Šie šunys tikrai nesijaučia esantys maži – jie yra labai drąsūs!

Kerio žydrasis terjeras…

Jagdterjeras (Vokiečių…

Bedlingtono terjeras…

Norvidžo terjeras…

Anglų toiterjeras…

Trumpaplaukis…

Vakarų Škotijos baltasis terjeras: priežiūra

Vienas dažniausiai pasitaikančių vestukų sveikatos sutrikimų – odos problemos, tačiau galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje išveistiems Vakarų Škotijos terjerams šių sveikatos sutrikimų pasitaiko rečiau nei kitose šalyse (odos ligomis Lietuvoje serga 13,5 proc. šios veislės šunų). Žinoma, visada yra svarbu išsirinkti patikimą veislyną bei pasidomėti šių šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais – tai padės išvengti galimų genetinių susirgimų. Didelio dėmesio reikalauja tinkamo pašaro parinkimas: dėl netinkamos mitybos gali pasireikšti įvairių odos problemų, taip pat gali užsikimšti ašarų latakai (balto snukučio išvaizdą bjauroja rudos dėmės). Vakarų Škotijos baltieji terjerai turi būti kerpami kas 8-10 savaičių. Geriausia tą atlikti profesionalioje šunų kirpykloje, tačiau išmokę tinkamai atlikti kirpimą, tą galėsite padaryti ir namuose. Po pasivaikščiojimų lauke svarbu apžiūrėti kailį, jei reikia, išimti užstrigusius šapus. Maudyti šios veislės šunis reikėtų pagal poreikį, tačiau kailį gali tekti gana dažnai valyti, kad jis išliktų baltas ir gražus. Vakarų Škotijos baltieji terjerai gana lengvai pakelia karštą ir šaltą orą, tačiau jie gali gyventi tik namuose.