Vakarų Škotijos baltieji terjerai šiuo metu yra labai populiarūs – jie patenka į populiariausių pasaulio šunų veislių dešimtuką. Tai tikrai nestebina – juk šie šunys yra ne tik gražūs ir mieli, bet taip pat pasižymi ir puikiu charakteriu. Kadaise šie šunys buvo naudojami medžioklėje – vakarų Škotijos baltieji terjerai medžiojo kiaunes, žiurkes ir kitus smulkius gyvūnus. Išskirtinis šios veislės šunų bruožas – baltas kailis leido šiuos šunelius pastebėti ir iš didelio atstumo. Šiandien šios veislės šunys jau nebemedžioja, tačiau yra tikrai puikūs žmonių kompanionai, norintys būti kuo arčiau savo šeimos.

Veislės istorija

Šiuolaikinės vakarų Škotijos baltųjų terjerų veislės atsiradimas – E. Donaldo Malkolmo nuopelnas. Ilgą laiką Malkolmas augino raudonai rudus terjerus, tačiau kartą vienas iš jo šunų buvo palaikytas lape ir nušautas. Būtent dėl to jis nusprendė išvesti baltųjų terjerų veislę, kurie būtų pakankamai lengvai pastebimi ir iš gana didelio atstumo. Pirmieji naujos šunų veislės atstovai buvo vadinami Poltalocho terjerais, jų kailis buvo smėlio spalvos, o ausys buvo labai panašios į dabartinių vakarų Škotijos baltųjų terjerų. 1903 metais Malkolmas pareikalavo, kad veislei būtų sugalvotas naujas pavadinimas, todėl veislė įgavo dabartinį pavadinimą. Pirmasis vakarų Škotijos baltųjų terjerų klubas buvo įkurtas 1904 metais, o praėjus trejiems metams veislę pripažino kinologų draugija. Itin didelio populiarumo šios veislės šunys sulaukė dvidešimtojo amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje. Tam didelę įtaką turėjo pasirodžiusi reklama, kurios žvaigždė – ne kas kitas, o vakarų Škotijos baltasis terjeras. Deja, tai turėjo ir neigiamas pasekmes – didelė dalis šių šunų pirkėjų augintinius rinkosi vien tik pagal išvaizdą ir visiškai nesidomėjo šuniukų tėvų sveikata. Be abejo, tuo sėkmingai naudojosi neatsakingi veisėjai, kurie paprasčiausiai siekė pasipelnyti, ir tai neigiamai atsiliepė šios veislės šunų sveikatai.

Vakarų Škotijos baltasis terjeras: išvaizda

Vakarų Škotijos baltasis terjeras yra nedidelis šuo, kurio vidutinis ūgis ties ketera siekia 28 cm. Patinai dažniausiai sveria 7-10 kg, kalytės – nuo 6 iki 8 kg. Šios veislės šunims yra būdingas tvirtas sudėjimas, krūtinės ląsta gili, pečiai tvirti, kojos raumeningos. Galva apžėlusi tankiais plaukais, snukis palengva siaurėjantis nuo akių link nosies. Žandikauliai stiprūs, simetriški, sąkandis žirkliškas. Dantys gana masyvūs, būdingas didelis atstumas tarp ilčių. Akys plačios, vidutinio dydžio, šiek tiek įdubusios, tamsios. Nosies veidrodėlis juodos spalvos. Ausys nedidelės, stačios, galiukai smailėjantys. Uodega morkos formos, paprastai būna 12,5-15 cm ilgio. Vakarų Škotijos baltųjų terjerų kailis yra dviejų sluoksnių: viršutinis sluoksnis yra tankus ir gana šiurkštus, paprastai 5 cm ilgio, pavilnė – tanki ir minkšta. Šios veislės šunys praktiškai nesišeria (arba nesišeria visai), todėl jų kailis yra laikomas hipoalerginiu.