Valų korgis kardiganas – nedidelis, tačiau labai drąsus ir ištikimas šuo, norintis savo šeimininką lydėti kiekviename žingsnyje. Valų korgiams kardiganams yra būdingas draugiškas ir taikus būdas, todėl šie šunys gali puikiai sutarti ir su mažais vaikais, ir su namuose esančiais augintiniais. Šios veislės šunys šiek tiek primena mažus lapiukus, jų snukutis visada atrodo gyvus ir sumanus. Valų korgiai kardiganai iš tiesų yra labai protingi ir greitai besimokantys šunys, todėl įdėję šiek tiek pastangų turėsite puikiai išauklėtą augintinį.

Veislės istorija

Iki pat 1850 metų kai kuriuose Velso regionuose korgiai buvo vieninteliai šunys, gyvenantys su žmonėmis. Vis dėlto, šios veislės šunų kilmė siekia kur kas senesnius laikus – galbūt net IX amžių. Šiandien duomenų apie šių šunų kilmę praktiškai nėra išlikusių, iki šių dienų jų kilmė yra apgaubta paslaptimi (galbūt dėl to ir kuriamos legendos, kad tai – fėjų dovanoti šunys). Patys seniausi įrašai apie šios veislės šunis – 920 metų Velso teisės aktai, kuriuose yra minimi ganymui naudojami šunys. Iki šių dienų valų korgiai kardiganai garsėja kaip patys mažiausi bandšuniai, tačiau talentu jie tikrai nenusileidžia didesniems šunims. Pirmoji šių šunų mylėtojų draugija buvo įkurta 1925 metais. Kadangi pirmasis klubas buvo įsteigtas Pembrokšyre, netrukus korgiai pradėti vadinti pembrukais. Netrukus tokia asociacija buvo įsteigta ir Kardiganšyre, ir čia korgiai pradėti vadinti kardiganais. Iki pat 1934 metų valų korgiai kardiganai ir pembrukai buvo pristatoma kaip viena šunų veislė, vėliau šios veislės buvo atskirtos. Per visą korgių veislės gyvavimo laikotarpį valų korgiai kardiganai pakito labai nedaug, o štai pembrukai net labai pasikeitė.

Valų korgis kardiganas: išvaizda

Valų korgis kardiganas – žemo ūgio šuo, kurio kūnas yra ilgesnis nei aukštis ties ketera. Idealus šios veislės šunų ūgis – 30 cm, o svoris yra proporcingas šuns ūgiui (gali siekti 11-13 kg). Kaukolė tarp ausų plati ir plokščia, link akių linijos smailėjanti. Dantys stiprūs, sąkandis žirkliškas. Akys vidutinio dydžio, su aiškiai apibrėžtais kampučiais, spalva deranti prie kailio spalvos. Ausys stačios, didelės, šiek tiek užapvalintais galiukais. Kaklas gerai išvystytas ir raumeningas, darniai įsiliejantis į nuožulnius pečius. Uodega panaši į lapės, vidutinio ilgio. Kailis gali būti trumpas arba vidutinio ilgio, kietos struktūros, tiesus. Pavilnė minkšta ir tanki. Leistinos kailio spalvos: bet kuri su baltomis dėmėmis arba be jų (balta spalva neturėtų būti dominuojanti).

Valų korgis kardiganas: charakteris

Valų korgiai kardiganai yra aktyvūs šunys – paprastai jie dūksta ne tik lauke, bet taip pat ir namuose. Būsimi šios veislės šunų augintojai turėtų gerai pagalvoti, ar augintiniui galės skirti pakankamai daug laiko, nes valų korgiai kardiganai labai sunkiai pakelia vienatvę, ir labai mėgsta būti dėmesio centre. Šios veislės šunų būdas yra labai draugiškas, jie mielai bendrauja ne vien tik su suaugusiaisiais, bet taip pat ir su vaikais, puikiai sutaria su kitais gyvūnais. Nors prireikus valų korgis kardiganas gali ginti savo šeimininką, tačiau šiems šunims agresija nėra būdinga. Taip pat galite būti ramūs, kad šie šunys be reikalo nelos. Valų korgiai kardiganai yra labai lengvai dresuojami, naujas komandas jie išmoksta vos po kelių pakartojimų. Vis dėlto, tam yra būtina sąlyga – mokymasis neturėtų būti nuobodus ir monotoniškas. Jei šuo bus tinkamai motyvuojamas, jis gali išmokti ne vien tik bendrojo paklusnumo komandų, bet taip pat ir triukų, kuriuos tikrai pademonstruos už skanesnį kąsnelį. Šios veislės šunys turi būti lavinami visą gyvenimą – tai gali juos dar labiau iškrauti nei labai aktyvi fizinė veikla.

Didysis Vandėjos…

Redbono kunhaundas…

Labradoro retriveris…

Portugalų podengas…

Šapendojus (Schapendoes)

Nykštukinis taksas…

Valų korgis kardiganas: priežiūra

Valų korgiai kardiganai yra sveika šunų veislė, tačiau kartais pasitaiko ir tam tikrų susirgimų. Laimei, šiandien veisiamiems šunims gali būti atliekami sveikatos tyrimai, kurie gali padėti išvengti įvairių paveldimų ligų. Norintys įsigyti tokį augintinį turėtų didelį dėmesį skirti veislyno pasirinkimui, ir pasidomėti, kokie tyrimai buvo atlikti šuniukų tėvams. Dėl gana ilgo kūno ir trumpų kojų valų korgiams kardiganams gali pasireikšti stuburo išvarža, todėl labai svarbu saugoti augintinį nuo galimų susižalojimų. Valų korgiai kardiganai nėra labai išrankūs maistui, tačiau svarbu užtikrinti visavertę mitybą, ir duodamo pašaro kiekį normuoti. Šios veislės šunys yra linkę tukti, o tai gali neigiamai atsiliepti sveikatai. Nors iš pažiūros valų korgiai kardiganai neatrodo labai judrūs ir greiti, tačiau išvaizda apgaulinga. Šios veislės augintiniai yra labai aktyvūs, jiems yra reikalingas gana didelis fizinis krūvis. Taip pat būtina ir protinė mankšta, kuri gali šunį dar labiau iškrauti nei įvairūs fiziniai užsiėmimai. Kailio priežiūra nereikalauja labai didelio dėmesio – paprastai pakanka šunį pašukuoti 2 ar 3 kartus per savaitę, šėrimosi laikotarpiu rekomenduojama tą atlikti kasdien (valų korgiai kardiganai šeriasi sezoniškai – rudenį ir pavasarį po maždaug dvi savaites).