Valų korgis kardiganas – nedidelis, tačiau labai drąsus ir ištikimas šuo, norintis savo šeimininką lydėti kiekviename žingsnyje. Valų korgiams kardiganams yra būdingas draugiškas ir taikus būdas, todėl šie šunys gali puikiai sutarti ir su mažais vaikais, ir su namuose esančiais augintiniais. Šios veislės šunys šiek tiek primena mažus lapiukus, jų snukutis visada atrodo gyvus ir sumanus. Valų korgiai kardiganai iš tiesų yra labai protingi ir greitai besimokantys šunys, todėl įdėję šiek tiek pastangų turėsite puikiai išauklėtą augintinį.

Veislės istorija

Iki pat 1850 metų kai kuriuose Velso regionuose korgiai buvo vieninteliai šunys, gyvenantys su žmonėmis. Vis dėlto, šios veislės šunų kilmė siekia kur kas senesnius laikus – galbūt net IX amžių. Šiandien duomenų apie šių šunų kilmę praktiškai nėra išlikusių, iki šių dienų jų kilmė yra apgaubta paslaptimi (galbūt dėl to ir kuriamos legendos, kad tai – fėjų dovanoti šunys). Patys seniausi įrašai apie šios veislės šunis – 920 metų Velso teisės aktai, kuriuose yra minimi ganymui naudojami šunys. Iki šių dienų valų korgiai kardiganai garsėja kaip patys mažiausi bandšuniai, tačiau talentu jie tikrai nenusileidžia didesniems šunims. Pirmoji šių šunų mylėtojų draugija buvo įkurta 1925 metais. Kadangi pirmasis klubas buvo įsteigtas Pembrokšyre, netrukus korgiai pradėti vadinti pembrukais. Netrukus tokia asociacija buvo įsteigta ir Kardiganšyre, ir čia korgiai pradėti vadinti kardiganais. Iki pat 1934 metų valų korgiai kardiganai ir pembrukai buvo pristatoma kaip viena šunų veislė, vėliau šios veislės buvo atskirtos. Per visą korgių veislės gyvavimo laikotarpį valų korgiai kardiganai pakito labai nedaug, o štai pembrukai net labai pasikeitė.

Valų korgis kardiganas: išvaizda

Valų korgis kardiganas – žemo ūgio šuo, kurio kūnas yra ilgesnis nei aukštis ties ketera. Idealus šios veislės šunų ūgis – 30 cm, o svoris yra proporcingas šuns ūgiui (gali siekti 11-13 kg). Kaukolė tarp ausų plati ir plokščia, link akių linijos smailėjanti. Dantys stiprūs, sąkandis žirkliškas. Akys vidutinio dydžio, su aiškiai apibrėžtais kampučiais, spalva deranti prie kailio spalvos. Ausys stačios, didelės, šiek tiek užapvalintais galiukais. Kaklas gerai išvystytas ir raumeningas, darniai įsiliejantis į nuožulnius pečius. Uodega panaši į lapės, vidutinio ilgio. Kailis gali būti trumpas arba vidutinio ilgio, kietos struktūros, tiesus. Pavilnė minkšta ir tanki. Leistinos kailio spalvos: bet kuri su baltomis dėmėmis arba be jų (balta spalva neturėtų būti dominuojanti).