| Veislė: | Barzdotasis kolis |
| Kilmės šalis: | Didžioji britanija |
| Paskirtis: | Namų šuo |
| Spalvos: | Mėlyna, juoda, juoda ir ruda, šėma, trispalvė ruda |
| Charakteris | Protingas, draugiškas, aktyvus, energingas, budrus, smarkus, pasitikintis savimi |
| Ūgis: | 51-56 cm |
| Svoris: | 18-27.5 kg |
| Ilgaamžiškumas: | 11-13 metų |
| Kiti pavadinimai: | Bearded Collie, Beardie |
| Hipoalerginis: | Ne |
| Vados dydis: | 4-8 šuniukai |
Barzdotasis kolis – labai sumanus ir gyvybingas šuo, kurio išvaizda kiek primena bobteilą. Barzdotieji koliai yra puikūs šeimos šunys, kurie labai įsitraukia į savo šeimininkų gyvenimą ir noriai dalyvauja įvairioje veikloje. Tai yra labai lengvai dresuojami šunys, kurie dega nekantrumu įtikti savo šeimininkui. Jei šuo yra tinkamai auklėjamas, jis nekelia jokių problemų, tačiau svarbu įvertinti, kad barzdotasis kolis yra labai aktyvus ir energingas, reikalaujantis iš tiesų nemažai laiko. Šios veislės šunys gali būti auginami tik namuose – nors pakankamai storas kailis šuniui leistų ištverti šalčius, tačiau barzdotasis kolis negali pakęsti vienatvės, ir norėtų kuo daugiau laiko praleisti su savo šeima.
Barzdotasis kolis: veislės istorija
Barzdotasis kolis yra kilęs iš Didžiosios Britanijos. Anksčiau šios veislės šunys talkininkaudavo piemenims, o šiandien jie yra puikūs šeimos augintiniai. Barzdotieji koliai buvo labai vertinami dėl ištvermės ir gebėjimų suvaldyti net ir labai užsispyrusias avis. Šie šunys yra panašūs į bobteilus, Lenkijos lygumų aviganius ir į komandorus. Kai kurių kinologų manymu, šių šunų protėviai galėjo būti vengrų šunys, kuriuos į Didžiąją Britaniją atgabeno lenkų pirkliai. Spėjama, kad anksčiau barzdotieji koliai buvo dviejų dydžių – mažesnieji ganydavo avis kalnuose, o didesnieji – lygumose. Yra išlikusių šaltinių, liudijančių, kad barzdotieji koliai avis ganydavo dar XVIII-XIX amžiuje.
Taip pat skaitykite:
Pirmą kartą parodoje barzdotasis kolis sudalyvavo Edinburge 1897 metais. Po Antrojo pasaulinio karo veislei grėsė išnykimas, tačiau 1944 metais imtasi veislės išsaugojimo (teigiama, kad tuo metu buvo likusi vos viena barzdotųjų kolių pora). 1955 metais buvo įkurtas šios veislės mylėtojų klubas. Į kitas šalis barzdotieji koliai buvo pradėti importuoti nuo 1960 metų. Amerikos kinologų klubas veislę pripažino 1976 metais. Pirmoji barzdotųjų kolių vada Lietuvoje gimė 2008 metais.
Barzdotasis kolis: išvaizda
Barzdotasis kolis yra vidutinio dydžio šuo, kurio aukštis ties ketera siekia 51-56 cm, o svoris gali svyruoti nuo 18 iki 27,5 kg. Šios veislės šunų kaukolė yra plati ir plokščia, ausys vidutinio dydžio, apaugusios tankiai plaukais. Akys didelės, spalva dera prie kailio spalvos. Kojos tvirto sudėjimo, uodega ilga, apaugusi ilgais plaukais, nukarusi. Pavilnė tanki ir puri, viršutinis kailio sluoksnis ilgas ir šiurkštus. Smakro ir skruostų srityje kailis yra ilgesnis, atrodo tarsi barzda. Plaukai natūraliai suformuoja sklastymą per nugaros vidurį. Įdomu tai, kad barzdotųjų kolių kailio spalva gali pasikeisti kelis kartus per gyvenimą. Barzdotieji koliai gimsta su tamsesniu kailiu, tačiau vėliau jis tampa šviesesnis. Kailio atspalvis yra nuolat kintantis, tačiau spalva išlieka tokia pat. Leistinos kailio spalvos: mėlyna, juoda, juoda ir ruda, šėma, trispalvė ruda. 
Barzdotasis kolis: charakteris
Barzdotasis kolis yra visada draugiškai nusiteikęs, mielai bendrauja ir su nepažįstamaisiais, ir su vaikais, ir su gyvūnais. Nors su vaikais visada yra geranoriški, tačiau kartais gali žaisti pernelyg grubiai, todėl būtina suaugusiųjų priežiūra. Šios veislės šunys yra savimi pasitikintys, judrūs ir gyvybingi. Barzdotasis kolis visada nori būti tarp žmonų, sunkiai susitaiko su vienatve.
Šiems šunims yra reikalingas gana didelis fizinis krūvis – tuo atveju, jei nepakankamai išsikraus lauke, likę vieni namuose gali imti niokoti daiktus. Labai svarbu ankstyvame šuns amžiuje pasirūpinti socializacija ir dresūra. Barzdotieji koliai yra labai imlūs, tačiau jiems yra tinkami tik pozityvūs dresūros metodai.
Taip pat skaitykite:
Tai nėra labai tylūs augintiniai – apie atvykusius svečius jie būtinai praneša lojimu, tačiau netrukus ieško galimybių, kaip įsiteikti atvykėliams. Barzdotieji koliai yra tinkami augintiniai ir nepatyrusiems šunų augintojams, nes šie šunys nėra labai užsispyrę ar nuolat bandantys savo šeimininkų kantrybę.
Barzdotasis kolis: priežiūra
Dažniausios barzdotųjų kolių ligos – šlaunikaulio displazija, progresuojanti tinklainės atrofija, katarakta, tinklainės atšokimas, tinklainės displazija, Edisono liga, alergijos. Renkantis veislyną labai svarbu pasidomėti šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais, nes tai gali padėti išvengti įvairių paveldimų sveikatos sutrikimų.
Taip pat būtina parinkti tinkamą pašarą, ir įsitikinti, kad jis nekelia alergijos. Į maistinę alergiją linkusiems šunims gali būti reikalinga speciali mityba – vieno baltymo šaltinį turintis sausas maistas arba RAW maitinimo būdas.
Barzdotojo kolio kailio priežiūra taip pat pareikalaus nemažai laiko – jį rekomenduojama du kartus per savaitę šukuoti šepečiu ir šukomis. Kailį, esantį tarpupirščiuose, būtina reguliariai trumpinti, nes tai gali padėti išvengti infekcijų. Barzdotieji koliai šeriasi gana gausiai, todėl šėrimosi laikotarpį kailį vertėtų šukuoti kasdien. Po pasivaikščiojimų lauke būtina patikrinti, ar kailyje nėra įsivėlusių šapų, nes jie gali lemti sąvėlų susidarymą. Jei pastebėtumėte susidariusias sąvėlas, jas geriausia nukirpti.
Taip pat skaitykite:
Svarbu žinoti, kad barzdotajam koliui yra reikalingas gana didelis fizinis krūvis, todėl pasirūpinkite, kad šuo visada turėtų kuo užsiimti. Pasivaikščiojimų metu taip pat pažaiskite su augintiniu, skatinkite jį užsiimti protine veikla. Atminkite, kad mąstymo reikalaujantys užsiėmimai šunį gali iškrauti dar labiau nei ilgas bėgiojimas be pavadėlio!
Privalumai
- Draugiškas su vaikais;
- Draugiškas su šunimis ir kitais naminiais gyvūnais;
- Leingvai perneša šaltį;
Trūkumai
- Reikalauja daug dėmesio ir priežiūros;
- Reikalingas didelis fizinis aktyvumas;
- Sunkiai dresuojamas.
