| Veislė: | Baltasis amerikos aviganis |
| Kilmės šalis: | JAV |
| Paskirtis: | Namų šuo, aviganis |
| Spalvos: | Balta |
| Charakteris | Energingas, pasitikintis savimi, draugiškas, uždaras, budrus, bebaimis |
| Ūgis: | 55-65 cm |
| Svoris: | 35-40 kg |
| Ilgaamžiškumas: | 10-14 metų |
| Kiti pavadinimai: | American White Shepherd, White Canadian Shepherd, White Swiss Shepherd Dog |
| Hipoalerginis: | Ne |
| Vados dydis: |
Baltasis Amerikos aviganis atrodo labai panašiai, kaip ir vokiečių aviganis, tačiau šiuos šunis skiria jų spalva (balta vokiečių aviganių spalva nėra leistina). Baltasis Amerikos aviganis yra drąsus ir budrus šuo, kuris labai prisiriša prie savo šeimininko, ir yra nusiteikęs vykdyti šeimininko sakomas komandas. Kaip ir vokiečių aviganiai, Baltieji Amerikos aviganiai yra lengvai dresuojami, tinkamai išmokyti gali tapti puikiais tarnybiniais šunimis. Jei šeimininko gyvybė kabotų ant plauko, baltasis Amerikos aviganis padarytų bet ką, kad jį išgelbėtų. Toks šuo gali būti idealiu aktyvių žmonių, norinčių turėti ištikimą draugą, pasirinkimu.
Veislės istorija
Baltieji aviganiai pasaulyje yra žinomi jau tūkstančius metų, tačiau prireikė nemažai laiko, kol susiformavo dabartinės žinomos šunų veislės. 1890 metais Maksas fon Štefanicas nusprendė išbandyti savo jėgas kinologijos srityje ir pradėjo vokiečių aviganių veisimo programą. Praėjus devyneriems metams jis apsilankė parodoje, kurioje pamatė tokį šunį, kuris pranoko visus jo lūkesčius. Šį šunį Maksas fon Štefanicas perkrikštijo Horando fon Grafato vardu, ir būtent šis vokiečių aviganis veislių registracijos knygoje buvo paminėtas pirmasis. Tuo laikotarpiu dėmesys buvo skiriamas ne šunų išvaizdai, bet jų darbinėms savybėms ir būtent pagal tai buvo atrenkami veisimui naudojami individai. Horandas fon Grafatas iš savo senelio paveldėjo baltos spalvos geną, ir dėl šios priežasties jo palikuoniai gimė būtent baltos spalvos. Tuo laikotarpiu balta vokiečių aviganių spalva buvo tokia pat priimtina, kaip ir bet kokios kitos: XX amžiuje Amerikos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių parodose dalyvaudavo įvairių spalvų vokiečių aviganiai. Pirmasis, paskelbęs apie nepageidaujamą baltą spalvą, buvo Adolfas Hitleris, todėl 1959 metais buvo pakeistas veislės standartas. Vis dėlto, Amerikoje buvo siekiama išsaugoti šiuos šunis, todėl 1964 metais buvo įkurtas baltųjų Amerikos aviganių klubas. Nors šie šunys yra žinomi visame pasaulyje, tačiau juos pripažįsta ne visi kinologų klubai.
Baltasis amerikos aviganis: išvaizda
Baltasis Amerikos aviganis yra vidutinio dydžio šuo. Patinų aukštis ties ketera siekia 60-65 cm, patelių – nuo 55 iki 60 cm. Svoris gali svyruoti nuo 35 iki 40 kilogramų. Kūno ilgis yra šiek tiek didesnis nei aukštis ties ketera. Galva didelė, pleišto formos, nuo ausų link nosies galiuko siaurėjanti. Kakta ir snukis yra maždaug tokio paties ilgio, pakaktys nežymus. Ausys išaugusios aukštai, vidutinio dydžio, stačios. Akys vidutinio dydžio, migdolo formos. Dantys dideli, sąkandis žirklinis. Nugara tiesi, raumeninga, krūtinė ilga ir apvali, pilvas vidutiniškai įtrauktas. Uodega riesto kardo formos, apaugusi tankiais plaukais. Išskirtinis šios veislės šunų bruožas – baltas kailis. Viršutinis kailio sluoksnis gana ilgas, tankus, šiurkštokas. Kaklo srityje kailis yra kiek ilgesnis, formuojantis „apykaklę“ (tai itin būdinga patinams). Pavilnė – tanki ir minkšta.
Baltasis amerikos aviganis: charakteris
Baltasis Amerikos aviganis su savo šeimos nariais elgiasi labai švelniai, noriai bendrauja ir su vaikais, ir su suaugusiaisiais. Nepažįstami asmenys šios veislės šunims pasitikėjimo nekelia, tačiau jie be reikalo ant jų neloja, ir juo labiau nepuola. Jei šeimininkas parodys, kad svečių atvykimas yra pageidaujamas, šuo elgsis ramiai ir santūriai. Su kitais šunimis baltieji Amerikos aviganiai paprastai puikiai sutaria, taip pat gali nesipykti ir su kate, jei su ja augo nuo mažumės. Šios veislės šunys yra labai aukšto intelekto ir lengvai dresuojami, tačiau šeimininkas turi būti pakankamai tvirtas ir nuoseklus. Jei šuo pastebės tam tikrų spragų, tuo būtinai pasinaudos. Šios veislės šunys yra labai aktyvūs, todėl būtina garantuoti pakankamą fizinį krūvį. Jei baltasis Amerikos aviganis neturės, kur nukreipti savo energiją, jis gali tapti irzlus. Norintys įsigyti tokį augintinį turi nusiteikti, kad jis pareikalaus tikrai nemažai laiko. Tai – idealus augintinis tiems žmonėms, kuriems nėra svetimas aktyvus gyvenimo būdas ir laisvalaikio leidimas gamtoje. Taip pat galima pagalvoti apie įvairių šunų sporto užsiėmimų lankymą – baltasis Amerikos aviganis gali puikiai pasirodyti „Obedience“, „Agility“, „Flyball“ ar kitame šunų sporte.
Baltasis amerikos aviganis: priežiūra
Baltiesiems Amerikos aviganiams yra būdingos degeneracinės sąnarių ligos, klubo ir alkūnės sąnario displazija, malabsorbcijos sindromas, akių ligos. Planuojantys įsigyti šuniuką turėtų pasidomėti tėvams atliktais sveikatos tyrimais ir jų rezultatais, nes tai gali padėti išsirinkti tikrai sveiką augintinį. Nors baltieji Amerikos aviganiai nėra labai išrankūs maistui, tačiau būtina parinkti tinkamą pašarą ir jį normuoti, nes šuo gali imti tukti (antsvoris gali sukelti įvairias sveikatos problemas). Baltojo Amerikos aviganio kailį patartina šukuoti bent vieną ar du kartus per savaitę, šėrimosi laikotarpiu tą vertėtų atlikti kasdien. Baltieji Amerikos aviganiai nėra labai lepūs augintiniai, tačiau pareikalaus tikrai nemažai laiko ir dėmesio. Didelis šių šunų aktyvumas turi būti nukreipiamas tinkame linkme, nes priešingu atveju šuo gali užsiimti destruktyvia veikla. Net ir tada, jei šuo turės galimybę lakstyti nuosavame kieme, ilgus pasivaikščiojimus reikės planuoti kasdien.
PatarimuPasaulis.lt
