Lenkų kurtas (Chart Polski)

Lenkų kurtas (Chart Polski)

Veislė: Lenkų kurtas
Kilmės šalis: Lenkija
Paskirtis: Medžioklinis šuo
Spalvos: Įvairios
Charakteris: Ištikimas, uždaras, sumanus, drąsus, pasitikintis savimi
Ūgis: 68-80 cm
Svoris: 26-32 kg
Ilgaamžiškumas: 12-13 metų
Kiti pavadinimai: Chart Polski, Polish Greyhound
Hipoalerginis: Ne
Vados dydis:  

Lenkų kurtas – tai labai elegantiškas šuo, kuriam būdingas didelis pasitikėjimas savimi ir santūrumas. Medžioklės metu lenkų kurtai yra labai greiti, žaibiškai reaguojantys ir negailestingi savo grobiui, o namuose tai yra gana ramūs augintiniai, kurie sutaria ne tik su suaugusiaisiais, bet taip pat ir su vaikais. Su kitais namuose esančiais augintiniais lenkų kurtas sutaria ne visada – idealu, jei auginsite tik vieną lenkų kurtą arba du priešingos lyties šunis.

lenu kurtas Chart Polskilenu kurtas Chart Polski suo

Veislės istorija

Lenkų kurtas – tai labai senos veislės atstovas. Tryliktojo amžiaus šaltiniai patvirtina, kad tuo metu Lenkijoje šie šunys au buvo sutinkami, tačiau iki šiol nėra tiksliai žinoma, kaip ši šunų veislė susiformavo. Spėjama, kad lenkų kurtai yra kilę iš saliukių, tačiau vėliau šie šunys galėjo būti kryžminami ir su kitais kurtais. Rašytiniuose šaltiniuose lenkų kurtai pirmą kartą paminėti 1690 metais, kuomet buvo išleista lenkų rašytojo Gostomskio knyga apie medžioklę. Nors dauguma kurtų buvo naudojami triušių medžioklei, tačiau šios veislės atstovai taip pat talkininkaudavo ir kur kas stambesnio grobio medžioklėje. Lenkų kurtai buvo labai vertinami dėl gebėjimo žaibiškai reaguoti, ir, žinoma, dėl jų greičio, tad medžioklė su lenkų kurtais būdavo kur kas sėkmingesnė nei be jų. Devynioliktajame amžiuje ši šunų veislė sulaukė itin didelio susidomėjimo, lenkų kurtai buvo itin dažnai minimi spaudoje. Antrojo pasaulinio karo metai nusinešė mažiausiai šešis milijonus Lenkijos gyventojų gyvybių, todėl nemažai lenkų kurtų buvo nušauti ar pasmerkti valkatauti. Be abejo, tai turėjo neigiamą poveikį veislės populiacijai, o 1970 metais lenkų kurtai buvo itin reti. Laimei, kelių kinologų dėka veislę pavyko atgaivinti, o 1989 metais lenkų kurtai buvo pripažinti FCI.

Lenkų kurtas: išvaizda

Lenkų kurtas yra didelis, stiprus ir raumeningas šuo. Patinų aukštis ties ketera siekia 70-80 cm, kalyčių – 68-75 cm, svoris gali svyruoti nuo 26 iki 32 kilogramų. Krūtinės ląstos dalis tiesi, juosmuo šiek tiek išgaubtas. Kaklas raumeningas, žiūrint iš šono, atrodo ovalo formos. Snukis švelniai siaurėjantis, todėl neatrodo labai smailas. Žandikauliai labai tvirti, sąkandis žirkiškas (taip pat leistinas ir repliškas sąkandis). Nosis juoda arba tamsi, didelė, išsikišusi virš lūpų. Akys tamsių spalvų, spalva priklauso nuo kailio spalvos. Ausys išaugusios akių lygyje, nukreiptos atgal, liečiančios kaklą. Uodega ilga, uodegos galiukas turi būti pjautuvo formos, užriestas į viršų arba suformavęs žiedą. Kojos ilgos, raumeningos. Letenos ovalo formos (užpakalinės letenos kiek ilgesnės už priekines). Kailio tekstūra gruboka, bet ne per šiurkšti, kūną dengiantys plaukai yra skirtingo ilgio. Pilvą dengiantys plaukai yra švelnesni ir retesni, sėdmenis ir apatinę uodegos dalį dengiantys plaukai yra ilgiausi. Leistinos įvairios kailio spalvos.

Lenkų kurtas: charakteris

Lenkų kurtai nėra tokie nepriklausomi kaip daugelis kitų kurtų. Šie šunys labai prisiriša prie savo šeimos narių, vertina jų draugiją. Lenkų kurtai puikiai sutaria ne tik su suaugusiaisiais, bet taip pat ir su vaikais, su jais žaidžia labai švelniai. Šios veislės šunys yra kantrūs, vaikams atleidžia įvairias nedideles išdaigas. Nepažįstamieji šios veislės šunims nekelia jokio pasitikėjimo, todėl svarbu nuo pat mažumės pasirūpinti tinkama augintinio socializacija. Jei lenkų kurtas nuo mažumės bus auginamas su kitu šunimi ar su kate, tikėtina, kad jie puikiai sutars, tačiau vėliau atsiradusių augintinių lenkų kurtas gali nepripažinti. Tuose pačiuose namuose nerekomenduojama auginti smulkių gyvūnų, nes lenkų kurtas gali juos laikyti savo grobiu. Lenkų kurtas reikalauja gana didelio fizinio aktyvumo, todėl šeimininkas turėtų mėgti laisvalaikį gamtoje. Šios veislės šunys yra gana sunkiai dresuojami, tačiau tuomet, jei šeimininkas yra atkaklus, tikrai galima pasiekti puikių rezultatų.

Lenkų kurtas: priežiūra

Lenkų kurtai gyvena maždaug 12-15 metų. Šios veislės šunys gali sirgti klubo sąnario displazija, alkūnės sąnario displazija, progresuojančia tinklainės atrofija, širdies ligomis, ir t.t. Renkantis veislyną būtina pasidomėti, kokie sveikatos tyrimai buvo atlikti šuniukų tėvams, nes tai gali padėti išsirinkti tikrai sveiką augintinį. Kai kurie lenkų kurtai netoleruoja šalčio, todėl šaltuoju metų laiku pasivaikščiojimai turėtų būti kuo trumpesni, taip pat patartina augintinį aprengti. Kaip ir daugelis kitų kurtų, šios veislės šunys gali būti jautrūs narkozės metu naudojamiems vaistams, todėl iškilus tam tikroms sveikatos problemoms reikėtų rinktis patyrusį veterinarijos gydytoją. Lenkų kurtai įprastai nėra labai išrankūs maistui, tačiau kai kurie šios veislės atstovai kenčia nuo alergijos tam tikriems maisto produktams (tokiu atveju veterinarai gali pritaikyti specialią dietą). Kailio priežiūra nereikalauja ypatingų pastangų – įprastai pakanka kailį pašukuoti kartą ar du kartus per savaitę. Šios veislės šunys šeriasi gana negausiai, o dažnos maudynės lenkų kurtams tikrai nėra reikalingos. Rekomenduojama reguliariai patikrinti augintinio ausis, o prireikus jas išvalyti. Taip pat svarbu nepamiršti apžiūrėti augintinio nagų, o prireikus – juos patrumpinti specialiomis žirklėmis.

Privalumai

  • Draugiškas su vaikais;
  • Draugiškas su kitais šunimis;
  • Lengvai pakelia karštį ir šaltį;

Trūkumai

  • Būtinas didelis fizinis aktyvumas;
  • Nedraugiškas su katėmis.

PatarimuPasaulis.lt

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 (3 balsai (-ų))