Apie valų korgius pembrukus sklando įvairios legendos – pasakojama, kad tai yra elfų ir fėjų arkliukai, o jų šviesios žymės ant šonų ne kas kita, kaip šių pasakų herojų balnas. Žinoma, tokiomis legendomis šiandien netikima, tačiau ši šunų veislė yra ne tik paslaptinga, bet tikrai išskirtinė.

Valų korgiai pembrukai pirmiausia išsiskiria savo neįprasta išvaizda – šie šunys iš pažiūros labai primena lapes, tačiau jų kūnas yra ilgesnis, o kojos – trumpesnės. Tai yra labai meilūs augintiniai, kurie pavergia savo draugiškumu ir sumanumu. Galite būti tikri, kad toks šuo taps pačiu geriausiu šeimos draugu!

Veislės istorija

Valų korgių pembrukų kilmės istorija nėra iki galo aiški. Legenda pasakoja, kad du vaikai, prižiūrėdami tėvų fermą, rado du šuniukus, kurie buvo labai panašūs į lapes. Kai berniukai pasiėmę šiuos šunis grįžo namo, šunys jiems pasakė, kad jie yra fėjų dovana. Kai šuniukai paaugo, jie padėjo prižiūrėti gyvulius – tuo užsiėmė ir šių šunų palikuonys.

Žinoma, tokia legenda skamba neįtikėtinai, tačiau tikslių duomenų apie šių šunų kilmę nėra išlikę. Spėjama, kad valų korgiai pembrukai galėjo atkeliauti iš Skandinaijos kartu su plėšikais, įsiveržusiais į Britų salyną (IX-X a.) Taip pat gali būti, kad šie šunys į Pembrukšyrą galėjo atkeliauti maždaug XII amžiuje kartu su Flamandų audėjais.

Pirmą kartą veislė buvo pristatyta 1925 metais Anglijoje vykusioje parodoje, o 1927 metais jau galėjo gauti atpažinimo sertifikatus. Kurį laiką valų korgiai pembrukai ir kardiganai buvo pristatomi kaip viena veislė, tačiau 1934 metais šios dvi veislės buvo atskirtos. 1936 metais pirmieji valų korgiai pembrukai buvo pristatyti ir JAV. Anglijos karalienė Elžbieta II – viena didžiausių šios veislės šunų mylėtojų. Pirmąjį tokį augintinį ji turėjo dar vaikystėje, meilė šiems šunims išliko visą gyvenimą. Keli valų korgiai pembrukai iki šiol puošia Bekingemo rūmus. Į Lietuvą pirmieji valų korgiai pembrukai atkeliavo visai neseniai – 2002 metais.

Valų korgis pembrukas: išvaizda

Valų korgio pembruko ūgis yra labai nedidelis – siekia vos 25-30 cm. Patinai sveria maždaug 12,2-13,5 kg, patelės – 11,3-12,6 kg. Šios veislės šunų kaulai neturi atrodyti pernelyg stambūs ar smulkūs, kūnas gana ilgas, o kojos – trumpos. Snukutis atrodo taip, tarsi šuo būtų nuolat besišypsantis, jam gyvybingumo suteikia guvios ir linksmos akys. Ausys su nosies galiuku sudaro lygiakraštį trikampį, ilgos ir stačios. Valų korgis pembrukas gali būti su uodega arba be jos, kailis gali būti vidutinio ilgio arba ilgas, po dengiamaisiais plaukais slepiasi tanki ir labai minkšta pavilnė.

Leistinos spalvos: ruda, sabalo, trispalvė, juoda su įrūdžiu. Pageidautina, kad balta spalva dengtų pėdas, kojas ir krūtinę, tačiau šios spalvos galvos srityje neturėtų būti pernelyg daug.

Valų korgis pembrukas: charakteris

Valų korgis pembrukas yra labai drąsus, tačiau švelnaus charakterio šuo. Agresija ir besaikis lojimas šios veislės šunims tikrai nėra būdingas. Valų korgiai pembrukai mėgsta būti dėmesio centre, kartais gali tapti tikrais klounais, kurie savo išdaigomis pralinksmina ir vaikus, ir suaugusiuosius. Šie šunys noriai bendrauja su vaikais, sutaria su įvairiais gyvūnais.

Valų korgis pembrukas visada nori būti kuo arčiau savo šeimininko – nors korgiai yra aktyvūs ir mėgstantys energijos reikalaujančią veiklą, tačiau jie taip pat puikiai jaučiasi būdami namuose su savo šeimos nariais. Dėl gebėjimo puikiai prisitaikyti prie aplinkos valų korgis pembrukas gali gyveni ir miesto bute, ir nuosavame name užmiestyje.

Tai yra lengvai dresuojami šunys, kurie pasižymi sumanumu bei noru įtikti savo šeimininkui. Jei ankstyvame augintinio amžiuje pasirūpinsite šuns socializacija bei dresūros pagrindais, galite būti tikri, kad turėsite puikiai išauklėtą ir paklusnų augintinį. Valų korgio pembruko lavinimu reikėtų užsiimti visą šuns gyvenimą – galima pagalvoti ir apie tam tikro šunų sporto užsiėmimų lankymą (pavyzdžiui, Agility). Labai svarbu tai, kad mokymosi sesijos nebūtų nuobodžios, nes priešingu atveju šuo gali prarasti susidomėjimą.

Valų korgis pembrukas: priežiūra

Valų korgiai pembrukai yra gana sveika šunų veislė, tačiau kartais pasitaiko paveldimų sveikatos sutrikimų. Didelė tikimybė, kad jų išvengti pavyks, jei rinkdamiesi veislyną pasidomėsite šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais. Valių korgių pembrukų kailio priežiūra nėra sudėtinga, tačiau svarbu žinoti, kad šiems šunims yra būdingas sezoniškas šėrimasis (gausiausiai valų korgiai pembrukai šeriasi rudenį ir pavasarį, šėrimasis trunka maždaug dvi savaites). Paprastai pakanka kailį pašukuoti kelis kartus per savaitę, šėrimosi laikotarpiu – kiekvieną dieną. Plaukus aplink letenas rekomenduojama trumpinti – tai gali padėti išvengti infekcijų.

Nagai taip pat turi būti periodiškai trumpinami, nes tai gali padėti išvengti pėdų iškrypimo. Svarbu palaikyti ausų švarą, esant poreikiui, išvalykite jas vatos tamponėliu. Nors šios veislės šunys nėra labai išrankūs pašarui, tačiau visada svarbu pasirūpinti visaverte augintinio mityba, o duodamo pašaro kiekį vertėtų normuoti – valų korgiai pembrukai yra linkę tukti.