Pomeranijos špicai, kitaip dar vadinami vokiečių nykštukiniais špicais, pomeranais arba tiesiog Pom Pom, yra viena populiariausių mažųjų šunų veislių pasaulyje. Šios veislės šunų išskirtinumas – kompaktinė, kvadratinė kūno forma ir meili, lapiuką primenanti išvaizda. Pomeranijos špico kailiukas yra labai tankus ir puošnus, tačiau, priešingai nei daugelis mano, jis nereikalauja ypatingai daug sudėtingos priežiūros.
Pomeranas yra itin draugiškas, prieraišus ir lengvai dresuojamas šuo. Nors šie šuneliai yra tokie nedideli, kad juos norisi visada nešioti ant rankų (o pomeranai tą labai mėgsta), persistengti nereikėtų. Pernelyg didelis šuns lepinimas ir ribų nebuvimas gali lemti rimtas elgesio problemas. Pomeranai puikiai sutaria su vaikais ir kitais namų gyvūnais, tačiau labai svarbu pasirūpinti, kad trapus šunelis nebūtų skriaudžiamas ar netyčia užgautas.
📜 Pomeranijos špicų veislės istorija
Veislės pavadinimas buvo suteiktas pagal regioną, iš kurio yra kilę šie šunys – Pomeraniją, esančią Centrinėje Europoje. Špicai yra gana sena šunų veislė, kuri vokiečių literatūroje buvo minima dar XV amžiaus viduryje.
Didžiąją dalį špicų tipų išvedė vokiečių veisėjai. Tiesa, mažuosius ir nykštukinius špicus ištobulino Didžiosios Britanijos veisėjai. Spėjama, kad tolimi Pomeranijos špicų protėviai buvo stambūs darbiniai Arkties regiono šunys, tačiau tai nėra galutinai patvirtinta. Pirmąjį Pomeranijos špicų klubą veisėjai įkūrė 1891 metais – šiuo laikotarpiu buvo pristatytas ir pirmasis oficialus šios veislės standartas. Šiandien Pomeranijos špicai yra tvirtai priskiriami „žaislinių“ (toy) šunų grupei, nes jie yra labai smulkūs.
💡 Įdomus faktas: 1912 metais iš skęstančio legendinio laivo „Titaniko“ buvo išgelbėti tik trys šunys. Du iš jų buvo būtent Pomeranijos špicai, kuriuos šeimininkai paslėpė savo krepšiuose.
🦊 Pomeranijos špicas: išvaizda ir kailio ypatybės
Pomeranijos špicas – trumpas, proporcingas ir labai kompaktiškas šuo.
- Kūnas: Kvadratinės formos, uodega išaugusi aukštai ir gausiai plaukuota, susukta virš nugaros.
- Galva ir snukutis: Vidutinio dydžio galva žiūrint iš viršaus primena pleištą. Snukutis aštrus, labai primenantis laputės veidą. Ausys – nedidelės, stačios ir arti viena kitos.
- Akys: Ovalios, vidutinio dydžio, išskirtinai tik tamsių spalvų.
Kailio „auksinis amžius“
Pomeranijos špico kailis yra dvigubas: viršutinis sluoksnis yra tankus, ilgas ir šiurkštus, o pavilnė – trumpa, labai tanki ir minkšta. Kailis labai purus, neprigludęs, suteikiantis šuniui „kamuoliuko“ išvaizdą. Vešlus kailis ant pečių ir kaklo formuoja išskirtinę „apykaklę“.
Įdomu tai, kad kailio „aukso amžius“ yra pasiekiamas vokiečių nykštukiniam špicui sulaukus trejų metų. Toks puošnus kailis, tinkamai prižiūrint, išlaikomas net iki 10–12 metų. Standartas leidžia įvairias kailio spalvas, išskyrus marmurinę. Populiariausios spalvos: oranžinė, sabalo, juoda, ruda ir kreminė.
🧠 Pomeranijos špicas: charakteris ir elgsena
Pomeranijos špicai yra labai aktyvūs, gyvybingi ir gero būdo šunys. Jie beprotiškai ištikimi savo šeimai ir reikalauja nuolatinio dėmesio – mielai leidžiasi glostomi, imami ant rankų ar nešiojami.
Nors tai yra labai nedidelio dydžio šuneliai, sargumas jiems yra įgimtas. Skardžiu savo balseliu jie tikrai praneš apie bet kokį įtartiną garsą ar už durų esantį asmenį. Būtent todėl Pomeranijos špicams yra būtina ankstyva socializacija – priešingu atveju lojimas gali tapti įkyriu ir sunkiai valdomu įpročiu. Pernelyg skurdus ankstyvas aplinkos pažinimas gali iššaukti elgesio problemas ir baimes.
Nors šie šunys yra draugiški, juos lengva suerzinti ar išgąsdinti. Kartą šiurkščiai užgautas (kad ir netyčia žaidimų metu), špicas gali tapti irzlus ir nepatiklus. Šios veislės šunys puikiai pasiduoda dresūrai, lengvai mokosi triukų, tačiau jei dresūra neužsiimama, pomeranas gali tapti dominuojantis ar net agresyvus. Ribas vertėtų nubrėžti nuo pat pirmųjų dienų namuose.
✂️ Pomeranijos špicas: priežiūra ir sveikata
Pomeranų kailis turi būti šukuojamas kasdien – tai padeda palaikyti jo purumą ir apsaugo namus nuo plaukų, kadangi šios veislės šunys šeriasi gana gausiai. Pomeranijos špicus patartina kirpti reguliariai – maždaug kas 1–2 mėnesius.
- Šukavimo taisyklė: Svarbu kasdien patikrinti poplaukį, o atsiradusias sąvėlas – iškart saugiai pašalinti. Šukavimui netinkamos labai tankios žmogiškos šukos, nes jos išplėšia poplaukį. Labiausiai tinka šiurkščios, retos metalinės šukos ir specialus šepetys užbaigimui.
Dažniausios sveikatos problemos
Nors Pomeranijos špicai yra laikomi tvirta ir gana sveika šunų veislė, jie turi tam tikrų genetinių bei priežiūros rizikų:
- Laisvos kelio girnelės (patelos luksacija);
- Dantų trapumas ir ankstyvas akmenų susidarymas;
- Akių ligos ir ašarojimas;
- Hipoglikemija (žemas cukraus kiekis kraujyje šuniukų amžiuje).
Dalis šių problemų atsiranda dėl netinkamos priežiūros: neracionalios mitybos, dantų ir ausų nevalymo. Taip pat Pomeranijos špicams yra būdinga paslaptinga „juodoji odos liga“ (Alopecia X), dėl kurios pajuoduoja oda, o kailis visiškai nuplinka. Šis susirgimas labiau būdingas patinams. Norint to išvengti, itin svarbu skirti laiko atsakingo, sertifikuoto veislyno pasirinkimui.
Pomeranijos špicas – puikus kompanionas, idealiai tinkantis tiek vienišam žmogui, tiek aktyviai šeimai. Nors dėl „žaislinės“ išvaizdos šie šuneliai neretai perkami vaikams, suaugusieji turi suprasti, kad visa atsakomybė kris ant jų pečių. Tinkamai auklėjamas pomeranas džiugins jus ilgai – šie šunys vidutiniškai gyvena 13–15 metų.
