Flamandų buvjė (Bouvier des Flandres)

Flamandų buvjė – tai šuo, kilęs iš istorinės Flamandijos apskrities, esančios dabartinėje Prancūzijos ir Belgijos teritorijoje. Įdomu tai, kad šie šunys anksčiau buvo naudoti ne vien tik saugoti bandas, bet taip pat ir mušti sviestą. Šiandien šios veislės atstovai dažniausiai yra auginami kaip šeimos bičiuliai, kurie pasižymi itin draugišku charakteriu. Nors iš pirmo žvilgsnio tokie šunys atrodo gana atgrasūs, tačiau iš tiesų tai yra labai meilūs augintiniai, kurie prisiriša prie visų savo šeimos narių. Flamandų buvjė nepažįstamaisiais nepasitiki, todėl tinkamai apmokyti gali tapti puikiais sargais.

Flamandų buvjė: veislės istorija

Flamandų buvjė kilmė iki šiol nėra žinoma. Septynioliktame amžiuje visi galvijus ganantys šunys buvo vadinami buvjė, tačiau kiekviename regione gyvenantiems šunims buvo suteiktas atskiras pavadinimas. Nors tokių šunų tuo metu buvo tikrai nemažai, tačiau šiandien tėra likusios dvi tokios veislės – flamandų ir Ardenijos buvjė. Istoriniame Flamandijos regione gyvenantys šunys buvo naudojami sargybai ganant gyvulių bandas. Šie šunys yra labai drąsūs ir ištvermingi, tad nieko keisto, kad jie buvo labai vertinami. Nors veislė buvo gana populiari, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metais šiems šunims kilo reali grėsmė išnykti. Laimei, belgų kariuomenės veterinaras (kapitonas Darbis) ėmėsi šios veislės atgaivinimo. Jo šuo Nicas de Sittengenas tuo laikotarpiu pelnė daugybę apdovanojimų, buvo kryžminamas su kitais likusiais šios veislės atstovais, ir įdomu tai, kad šiandien dauguma flamandų buvjė veislės atstovų turi būtent šio šuns kraujo.

Flamandų buvjė: išvaizda

Flamandų buvjė yra didelis šuo: patinų aukštis ties ketera gali svyruoti nuo 62 iki 68 cm (svoris siekia 35-40 kg), patelių ūgis ties ketera – 59-65 cm (svoris – nuo 27 iki 35 kg). Šios veislės šunų kūnas yra kresnas, o kojos – labai stiprios ir raumeningos. Nugaros linija horizontali, trumpa, juosmuo storas ir tvirtas. Galva masyvi, proporcinga kūnui, ją puošia barzda ir ūsai. Ausys išaugusios aukščiau akių lygio, vidutinio dydžio. Akys ovalo formos, tamsiai rudos spalvos. Snukis gana ilgas, lūpos sučiauptos, sąkandis žirkliškas. Nosis didelė, juodos spalvos. Kaklas raumeningas, grakštus. Priekinės kojos tiesios, letenos apvalios, nagai juodi. Uodega išaugusi aukštai, gali būti įvairaus ilgio, tačiau Europos Sąjungos šalyse draudžiama ją kirpti. Jei šuo gimė be uodegos, parodose tai nelaikoma dideliu trūkumu. Kailis šiurkštus, maždaug 6 cm ilgio, šiek tiek pasitaršęs, atsparus vandeniui. Pavilnė tanki, prigludusi. Leistinos kailio spalvos: gelsvai ruda, marga, juoda, pilka, juoda ir ruda, taip pat šie šunys gali būti druskos ir pipirų spalvos.

Flamandų buvjė: charakteris

Flamandų buvjė yra gana santūraus charakterio šuo. Šios veislės augintiniai be reikalo neloja, niekada nebūna agresyvūs. Jei nuo mažumės yra tinkamai socializuojami, gali sugyventi su namuose esančiais augintiniais. Vis dėlto, šuns nederėtų palikti vieno su smulkiais gyvūnais, nes juos gali sužeisti tiesiog žaisdamas. Flamandų buvjė yra labai švelnus savo šeimos nariams, myli vaikus. Šie šunys labai greitai mokosi, tačiau geriausių rezultatų galima pasiekti taikant pozityvius dresūros metodus. Įsisavintų komandų flamandų buvjė nepamiršta visą gyvenimą, jas klusniai vykdo. Tinkamai apmokyti flamandų buvjė gali tapti aklųjų vedliais, policininkų pagalbininkais, ir t.t. Šios veislės šunims būtini pakankamai ilgi kasdieniai pasivaikščiojimai, kurie turėtų trukti ne mažiau nei 40-60 minučių. Nors flamandų buvjė puikiai prisitaiko prie savo šeimininko gyvenimo būdo, tačiau nepamirškite, kad jūsų augintinis taip pat turi poreikių – savaitgaliais išsiruoškite į ilgus žygius, dažniau rinkitės poilsį gamtoje su šunimi, ir t.t.

Flamandų buvjė: priežiūra

Flamandų buvjė yra gana stiprios sveikatos šuo, šios veislės atstovai dažniausiai sulaukia maždaug 11-12 metų amžiaus. Priešingai nei kitų didelių veislių atstovams, šiems šunims nėra būdinga klubo sąnario displazija. Vis dėlto, kartais pasitaiko akių ligų, kalytėms gali pasireikšti kiaušidžių cistos ir endometritas. Nors veislė nėra labai populiari, tačiau nerekomenduojama rinktis pirmo rasto veislyno. Pirmiausia patartina pasidomėti šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais bei jų rezultatais, taip pat ir ankstesnių vadų šunų sveikata. Įprastai flamandų buvjė namuose yra gana ramus, tačiau tai nereiškia, kad aktyvi veikla jam nėra reikalinga. Šios veislės šuo tikrai džiaugsis, jei turės galimybę bėgioti su savo šeimininku, bėgti šalia šeimininko dviračio, ir pan. Flamandų buvjė yra labai imlus dresūrai, tad jį gali sudominti įvairus šunų sportas. Pasirūpinkite, kad jūsų šuns mityba būtų visavertė – galite rinktis šėrimą žalia mėsa arba subalansuotą aukščiausios kokybės sausą pašarą. Duodamo maisto kiekį patartina normuoti, nes priešingu atveju flamandų buvjė gali imti tukti. Po valgio nuvalykite šuns barzdą, pasirūpinkite, kad joje nebūtų maisto likučių. Šukuoti šios veislės šunis patartina 2-3 kartus per savaitę, nes tai užtikrins, kad poplaukyje nebus susidariusių sąvėlų. Maudynės rekomenduojamos tik tada, kai tai yra būtina – dažniausiai pakanka vos kelių kartų per metus.

Privalumai

• Geras sarginis šuo;
• Lengvai perneša šaltą klimatą.

Trūkumai

• Gali būti agresyvus;
• Nedraugiški su kitais šunimis;
• Kailiui reikia priežiūros.