Šinšila: ką vertėtų žinoti jas auginant?

Šinšila – tai švelniakailis žvėrelis, kurio kailiuko grožis ir švelnumas nepalieka nė vieno abejngo. Šie gyvūnėliai yra ne tik gražūs, bet ir įdomūs – juos galima stebėti valandų valandas. Šie graužikai nereikalauja labai didelės priežiūros, tačiau ji nėra tokia pati, kaip triušių ar žiurkėnų. Taigi, ką svarbu žinoti apie šinšilų auginimą?

Šinšilų elgesys

Šinšila nėra labai socialus gyvūnas, tačiau meilaus elgesio ją galima išmokyti. Jei augintinė bus nuo pat mažų dienų socializuojama, tokiu atveju ji taps „rankiniu“ augintiniu, kurį laikydami rankose galėsite žiūrėti televizorių ar užsiimti kita veikla. Svarbu žinoti, kad imant šinšilą į rankas, augintinio negalima per stipriai spausti – grubesnis paspaudimas gali lemti šonkaulių lūžius. Šinšilos, priešingai nei žiurkės, negali būti išmokomos smagių triukų, be to, narvelyje dažniausiai neišmoksta tuštintis vien tik į tam skirtą dėžutę. Nors žmogaus dėmesys ne visada yra įvertinamas taip, kaip norėtųsi, tačiau kai kurios šinšilos suklūsta, kai išgirsta grįžusio šeimininko žingsnius, ar net atkiša skruostą pakasymui. Vis dėlto, šinšilos visada džiaugiasi savo gentainių draugija, tad nesuklysite, jei nuspręsite auginti ne vieną, bet dvi šinšilas.

Šinšilos būsto įrengimas

Vienai šinšilai gali užtekti maždaug 60x60x60 cm narvelio, o tuomet, jei  auginsite dvi šinšilas, narvelis turėtų būti erdvesnis. Šinšilos yra kilusios ne iš lygumų, bet iš Andų kalnų, tad tikrai nesuklysite parinkdami tokį narvą, kurio aukštis yra didesnis už plotį. Narvelyje reikėtų įrengti briaunų ir lentynų, kur augintinis galėtų užsiropšti, taip pat patartina pritvirtinti maisto dubenėlį ir vandens gertuvę. Narvelio dugną išklokite smėliu, pjuvenomis ar kitokiu kraiku, tačiau venkite pušies ar kedro drožlių (jose yra šinšiloms pavojingų aromatinių medžiagų ir aliejų). Narvelį valykite ne rečiau nei kartą per savaitę, kasdien patikrinkite, ar narvelio grindys nėra drėgnos. Šinšilų negalima maudyti vandenyje – tai joms gali būti pražūtinga. Vis dėlto, šie gyvūnėliai labai mėgsta švarintis smėliuke, tad 2-3 kartus per savaitę narvelyje pastatykite žemą indą su specialiu šinšiloms skirtu smėliu.

Šinšilos mityba

Natūralioje aplinkoje šinšilos minta augalų šaknimis, medžių žieve, žole, šienu, vaisiais, uogomis ir t.t. Užtikrinti visavertę namuose laikomos šinšilos mitybą gali būti gana sudėtinga, tad palankiausia rinktis specialų šinšiloms skirtą pašarą. Šinšilą patartina šerti du kartus per dieną, geriausia tą daryti kasdien tokiu pat metu.

Svarbu žinoti, kad šinšilai kiekvieną dieną reikia duoti šieno, retkarčiais galima palepinti įvairiais skanėstais. Šinšilai tikrai patiks džiovinti vaisiai (obuoliai, papajos, ir t.t.), nesūdytos saulėgrąžos, moliūgų sėklos, riešutai. Skanėstai turėtų sudaryti tik labai nedidelę dalį viso mitybos raciono, todėl jų geriausia duoti tik kartą ar du kartus per savaitę ir labai nedideliais kiekiais. Šinšila yra gana mažas gyvūnėlis, todėl pakaks vos vieno riešuto ar poros sėklų. Jei šinšila skanėstų gaus pernelyg daug, ji ims tukti, o tuomet, jei mityba nebus visavertė, tai turės neigiamos įtakos gyvenimo trukmei.

Deja, dėl prastos mitybos nemažai šinšilų išgyvena vos 3-5 metus, o gamtoje jų gyvenimo trukmė yra 3-4 kartus ilgesnė (namuose auginamos šinšilos gali išgyventi iki 16 metų).

Dantų priežiūra

Šinšila turi dvidešimt dantų: 4 priekinius kandžius ir 16 krūminių. Dantų spalva gali varijuoti nuo ryškios geltonos iki raudonai oranžinės. Tokią spalvą lemia dantų emalis, kuriame gausu geležies, kalcio ir fosforo. Jei dantų spalva nėra ryški, tai gali reikšti, kad šinšila negauna pakankamai mineralų. Kaip ir kiti graužikai, šinšilos turi nuolatos ką nors graužti, nes priešingu atveju dantys taps per ilgi, ir juos teks trumpinti. Šinšilai rekomenduojama duoti medžio šakelių, graužikams skirtų kietų skanėstų, taip pat ir specialios kreidos, kurią galima pritvirtinti narvelyje.

Šinšilų ligos

Šinšilos – gana lepūs augintiniai. Labai svarbu pasirūpinti, kad narvelis stovėtų ne per daug karštoje vietoje (šinšilos geriausiai jaučiasi 26,6-31 laipsnio temperatūroje), taip pat labai svarbu augintinį saugoti nuo skersvėjo. Šinšilų išmatos turėtų būti gana kietos, ovalios. Jei pastebite, kad augintinis ėmė tuštintis mažomis spiromis, pasiūlykite šinšilai porą razinų. Jei šinšila viduriuotų, virškinimo sutrikimus gali „ištaisyti“ smulkintas kvietinis sausainis.

Ką dar svarbu žinoti?

• Užtikrinkite augintinio aktyvumą – galite išleisti šinšilą palakstyti aptvarėlyje, narvelyje įrengti bėgimo ratą ir pan. Vis dėlto, atminkite, kad šinšilos yra aktyviausios naktį, todėl pasirūpinkite, kad bėgimo ratas nekeltų didelio triukšmo;
• Neduokite šinšilai vandeningų maisto produktų, pavyzdžiui, salotų ar kopūstų lapų;
• Šinšilos yra jautrios mitybos pokyčiams, tad geriausia išrinkti vieno gamintojo pašarą, ir jo nekeisti;
• Jokiu būdu neduokite šinšilai distiliuoto vandens, nes jis iš organizmo pašalins visas naudingas medžiagas;
• Šinšiloms gali patikti mediniai žaislai, skirti kramtymui (puikiai tiks papūgoms skirti žaislai).

Jei šinšila bus tinkamai prižiūrima, galite būti užtikrinti, kad ji jus džiugins daugybę metų ir per tą laiką tikrai užmegsite gana stiprų ryšį.